„Nėra nė vieno žuvusiojo dėl laisvės kapo, ant kurio nebūtų sudygusios laisvės sėklos, savo ruožtu teikiančios gyvybę naujiems daigams“ (Valdas Vitmenas). Laisvė – tai pirmasis bei tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis. Lietuvos laisvė buvo išpirkta drąsa bei kova už savo bei kitų tautiečių ateities gerovę. Vedini to, mes galime pilnavertiškai augti ir tobulėti.
Apie tai mums iki šiol liudija 1991 metų sausio 13-osios įvykiai. Ši diena yra įsiminusi daugeliui dalyvių, taip pat išlikusi įvairiuose informacijos šaltiniuose. Tačiau laikui bėgant, ši data nugrimzdo į užmarštį, palikusi apgijusias fizines bei dvasines žaizdas. Liko tik gyvoji atmintis, kuri mums liudija apie praeitį.
Š.m. sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, Šeduvos globos namai pradėjo pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Žuvusiųjų garbei 8:00 valandą, dešimčiai minučių, languose uždegėme vienybės bei atminimo žvakutes.
Arbatos popietės metu vyko sausio 13-osios paminėjimas. Gyventojai pasidalino savo patirtimi, prisiminimais, susietais su šios dienos įvykiais. Dauguma jų iki šiol pamena šią dieną. Buvo užduodami klausimai apie to meto lemtingą įvykį Lietuvoje, pateikiamos trumpos žuvusiųjų istorijos, rodomas video filmukas, kuriame – reportažas apie sausio 13-ąją. Minėjimo pabaigoje, prie puodelio arbatos, kartu su susirinkusiais gyventojais uždegėme jų pagamintas rankų darbo žvakutes, pagerbdami ir prisimindami žuvusiuosius už Mūsų laisvę.
Tad įsiklausykime ir leiskime gyvajai atminčiai nuolat išlikti mūsų širdyse bei skleiskime ją ateities kartoms, kad kiekvienas žinotų, kokią garbingą laisvę užtarnavo mūsų tautiečiai.
Šeduvos globos namų socialinė darbuotoja Rita Asačiovienė