Jau šimtą metų galime didžiuotis laisva ir nepriklausoma vasario 16-aja. Kiekvieną kartą iškeldami trispalvę Lietuvos vėliavą matome tarsi atspindį prabėgusių dienų. Nuaidėję metai visiems tautiečiams atnešė daugybę spindinčių saulės spindulių, derlingus, pavasario dvelksmu kvepiančius laukus – visa tai užtarnauta kovomis ir paženklinta patriotišku krauju.
Šių metų vasario 16-osios minėjimas ypatingas bei garbingas suėjusiu amžiumi. Šeduvos globos namų gyventojai šia proga rašė apie Lietuvą: „Lietuva – yra nuostabiausia šalis ir tėvynė. Čia gimėme, čia augome, čia pildėsi mūsų svajos ir lūkesčiai. Nenorėčiau turėti kitos gimtinės. Čia mano svajos, čia mano meilė“. „Neturėjau kur gyventi iš po karo, namus sudegino. Sunkus buvo gyvenimas. Dabar Lietuva man graži, dar ji laisva“. „Lietuva yra mūsų graži, žalia, švelni, nenuobodi. Aš manau, kad nėra tokios gražios šalies kaip Lietuva“. „Graži, saulėta 100-metė Lietuva – geltona, žalia, raudona vėliava“.
Taip pat vyko viktorina „100-mečio aidai“. Renginys buvo iškilmingai pradėtas nuo Tautiškos giesmės giedojimo. Na, o po sugiedoto valstybės himno buvo pereita prie užduočių. Dalyvavo trys globos namų gyventojų komandos, iš kurių kiekviena atstovavo Lietuvos vėliavos spalvas. Vykusios užduotys susietos su faktais apie Lietuvos nepriklausomybės aktą, šalies įžymiais žmonėmis, vietovėmis, dainomis bei jų skambumu. Viktorinos metu komandos daug diskutavo, teko prisiminti tai, ką mūsų šalis turi sukaupusi per šimtą metų. Džiugu, jog globos namų gyventojai savo atmintyje išlaikė daug žinių ir gražių minčių apie tėvynę. Po viktorinos dalyviai vaišinosi trispalviais vėrinukais.
Ši patirtis, sukaupta per ilgą laikotarpį teišlieka prasminga bei garbinga istorija kelio į tautiškumą, laisvę ir saulėtą rytojų. Tebūna tai skirta tiems, kurie jau daug išgyveno ir dar tik pradedantiems šį kelią.
Šeduvos globos namų socialinė darbuotoja Rita Asačiovienė